Hidraulinių siurblių diagnostika, remontas ir priežiūra

Hidrauliniai siurbliai – tai dažnai pramonės industrijoje naudojami galingi vakuumo siurbliai. Paprastai tariant, šių siurblių tikslas yra sukurti vakuumą. Didelės traukos galios dėka, hidrauliniai siurbliai ištraukia dujų ir oro molekules iš uždarų konteinerių, taip sukurdami vakuumą – nors, techniškai kalbant, tai artimiau daliniam vakuumui. Iš esmės, hidrauliniai siurbliai ne siurbia, o stumia dujų molekules ir taip perkelia iš vienos vietos į kitą. Tokiu būdu, keičiant aukšto ir žemo slėgio būsenas, yra sukuriamas vakuumas. Dėl tokių savybių, hidraulinių siurblių dėka skysčiai gali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą. Tokie prietaisai ypač pasitarnauja statybos, žemės ūkio, transporto, kelių tiesimo, komunalinėse, inžinerijos bei gamybos darbuose. 

Hidrauliniai siurbliai gali būti sausi arba šlapi. Sausais vadiname tuos siurblius, kurie vietoj vandens arba alyvos naudoja PTFE sausą tepalą, kuris paprasčiausiai yra mikro pudra, veikianti kaip sausas lubrikantas. Toks būdas yra naudingas tuo, kad sumažina taršos riziką, nes siurblyje esanti diafragma apsaugo nuo dujų patekimo į siurblio mechanizmą. Visgi šlapi hidrauliniai siurbliai, sutepti vandeniu arba alyva, gali pasigirti mažesniu energijos suvartojimu, tačiau efektyvesniu jos paskirstymu bei atsparumu temperatūros pokyčiams bei vandens taršai. 

Hidrauliniai siurbliai padeda atlikti kitiems įrenginiams neįveikiamas užduotis. Naudodami suspausto skysčio jėgą, siurbliai dirba didelėmis apkrovomis, todėl yra linkę užsiteršti ar kitaip sugesti. Dažnu atveju genda variklis, apsauginiai vožtuvai, skirstytuvas ar akumuliatorius. Įvairūs techniniai gedimai stabdo šių prietaisų veikimą ir funkcionalumą, o kai kuriais atvejais net kelia riziką žmogui bei gamtai. Pavyzdžiui, trūkus aukšto slėgio žarnai, gali išsilieti alyva. Taigi norint išvengti galimų rizikų bei užtikrinti optimalų veikimą, hidraulinių siurblių diagnostika turi būti atliekama reguliariai ir nuodugniai.  

Testuojant siurblių funkcionalumą, naudojamos kelios skirtingos technikos ir įrankiai, kurie užtikrina visapusišką prietaiso analizę. Štai kelios jų: 

• Manometras. Manometras, dar kitaip vadinamas slėgio matuokliu, matuoja jėgą, kurią hidraulinėje sistemoje veikia skystis. Tai yra vienas lengviausių būdu nustatyti siurblio būklę, efektyvumą ir galimą nuotėkį. Esant didesniems ar mažesniems rodmenų nuokrypiams, vykdomas tolesnis testavimas, bandant nustatyti problemos priežastį. 

• Debitmatis. Tai yra srauto matuoklis, kuris matuoja per hidraulinę sistemą tekančio skysčio tūrį arba srauto greitį. Pagal šiuos duomenis galima įvertinti siurblio ir hidraulinio variklio našumą, darbinį tūrį bei veikimo efektyvumą. Jeigu srautas nesiekia nustatytų normų, galima įtarti komponentų susidėvėjimą, užsikimšimą ar kitus sistemos gedimus.

• Temperatūros jutikliai. Temperatūros jutikliai arba davikliai yra dar vienas įrankis, naudojamas hidraulinių sistemų diagnostikoje. Šis prietaisas matuoja šilumą, kurią perduoda arba sukuria hidraulinėje sistemoje esantis skystis. Tokiu būdu galima matuoti ir variklio arba siurblio įleidimo ir išleidimo angas bei kitas sistemos vietas. Temperatūrai esant per aukštai ar ne normos ribose, svarbu ieškoti šakninės problemos. 

• Garso matuokliai. Garso matuokliai, dar vadinami triukšmo matuokliais, padeda nustatyti hidraulinės sistemos skleidžiamą garso lygį bei intensyvumą. Neįprastas triukšmas indikuoja apie problemas, kurios gali pasireikšti trintimi, vibracija, kavitacija ar aeracija. 

• Hidraulinių sistemų programinė įranga. Tobulėjančių technologijų dėka, hidraulines sistemas galima testuoti kompiuterinės programos pagalba. Tokia programa geba rinkti duomenis iš įvairių sistemos jutiklių ir juos analizuoti. Įrangos pagalba taip pat gali būti atliekami slėgio, garso, srauto, galios, temperatūros, sukimo momento, greičio bei efektyvumo bandymai. Programinė įranga pateikia bandymų ataskaitas ir diagramas, kurios spartina ir lengvina diagnostikos eigą. 

Minėti įrankiai ir technikos padeda nustatyti gedimus arba pažeidimus. Net jeigu hidraulinės sistemos būklė ar funkcionalumas nėra paveiktas esamuoju metu, problemos nustatymas ir remontas yra ypač svarbus kaip prevencija galimoms rizikoms darbo proceso metu.  

Rimti gedimai dažniausiai ištinka pasenusius bei pasibaigusios garantijos hidraulinius siurblius, kurie jau išeikvojo savo resursus ir atliko didelės apkrovos darbus. Taip pat, prie įvairių gedimų veda neteisinga arba nepakankama priežiūra, kuri yra ypač svarbi sistemos funkcionalumui palaikyti.  

• Nepakankama techninė priežiūra – tai yra nereguliarus sistemos valymas ar filtrų keitimas, ne pagal rekomendacijas keičiami tepalai, nepašalinti nuotėkiai bei uždelsta techninių parametrų diagnostika. 

• Netinkama alyva – jeigu pasirinkti tepalai neatitinka darbo režimo, jie gali užteršti sistemą ir sukelti gedimus. 

• Parametrų normų neatitinkančios dalys – neteisingai parinkti filtrų elementai, aukšto slėgio žarnos ar hidrauliniai mazgai gali turėti įtakos bendram hidraulinės sistemos veikimui. 

• Neteisingas sureguliavimas – netinkamai sureguliuoti  siurblio reguliatoriai, vožtuvai ar slėgio davikliai sukelia hidraulinių sistemų veikimo trukdžius, o vėliau ir pažeidimus. 

• Užsiteršimas. Kadangi hidrauliniai siurbliai yra naudojami įvairiomis sąlygomis, kartu su skysčiu gali patekti daug nešvarumų, dulkių ar šiukšlių, kurios užkemša siurblio filtrus ir sumažina traukimo efektyvumą. Cheminė ir dujų tarša taip pat gali nulemti vidinių dalių gedimus bei koroziją. Nevalomi filtrai galiausiai paskatina sistemos perkaitimą ir variklio gedimą. 

• Susidėvėjimas. Bėgant laikui ir esant didelėms apkrovoms, siurblys, kaip ir bet kuris kitas prietaisas, galiausiai susidėvi. Dažnai pirmosios susidėvi tam tikros siurblio dalys, tokios kaip siurblio mentės, sandarikliai ar tarpikliai. Susidėvėjusios mentės kelia triukšmą ir mažina siurblio pajėgumą, pažeisti sandarikliai skatina nuotėkius, kurie turi įtaką vakuumo slėgiui. 

• Perkaitimas. Dažniausiai vakuuminis siurblys perkaista dėl nepakankamo ar netinkamo sutepimo, tai yra dėl tepalo stokos. Nesutepto siurblio guolyje bei kitose be perstojo judančiose dalyse atsiranda trintis, kuri galiausiai sukelia didelį karštį. Perkaitimą taip pat gali nulemti per didelė siurblio apkrova arba pernelyg ilgas periodas dirbant intensyviu pajėgumu. 

• Neteisingas montavimas. Jeigu hidraulinis siurblys yra netinkamai sumontuotas arba įmontuotos dalys neatitinka gamintojo nurodytų rekomendacijų bei parametrų, siurblys gali susidėvėti dar prieš pasibaigiant garantijai. Tuo tarpu netinkamas siurblio įleidimo ir išleidimo jungčių montavimas taip pat gali sąlygoti oro nuotėkį, kuris svarbus oro slėgio palaikymui. 

Kaip ir kiekviena techninė įranga, hidrauliniai siurbliai reikalauja atitinkamos priežiūros ir reguliariai atliekamos apžiūros. Tam, kad hidraulinės sistemos dirbtų visu pajėgumu ir tarnautų ilgai, tik pastebėjus minimalius siurblio veikimo pokyčius ar gedimus, tuojau pat atvykite į mūsų servisą. Hidraulinių siurblių remontas Kaune, Domeikavoje, padės nustatyti tikslią problemos priežastį, esant reikiamybei pakeisti susidėvėjusias ar pažeistas siurblio dalis, atlikti vidinį valymą, sureguliuoti slėgį bei surinkti hidraulinį siurblį pagal gamintojo instrukcijas. 

Kalbant apie hidraulinių sistemų kasdienę priežiūrą, ją galite užtikrinti pirmiausia laikydamiesi pagrindinių taisyklių: 

• Laiku pakeiskite alyvą. Alyvos terminas priklauso ne tik nuo jos darbo valandų, bet ir nuo jos sudėties. Alyvos sudėtis gali kisti veikiant temperatūros pokyčiams, dideliam slėgiui ir pan. 

• Laiku pakeiskite filtrus. Nepavėluotai pakeisti filtrai leis užtikrinti nepakitusią alyvos sudėtį, o taip pat kitų sistemos elementų veikimą. 

• Palaikykite tinkamą temperatūrą. Įprastai hidraulinėje sistemoje rekomenduojama palaikyti  50-70° temperatūrą. Visgi temperatūros rekomendacijos gali skirtis priklausomai nuo sistemos, tad pravartu įsidėmėti gamintojo nurodymus ir jų laikytis.